Valerijono ekstraktas

Valerijono tyrimai skiriasi ir žaliava, ir doze, ir matavimo būdu – todėl išvados taip išsiskiria. Susiraskite savo situaciją:

Toliau – kiekvienos eilutės detalės.

Jei renkatės, ką įtraukti į vakaro rutiną, tai yra svarbiausias skirtumas – ir vienintelė sritis, kurioje valerijonas tiesiogiai lyginamas su receptiniais vaistais ir jiems nenusileidžia.

• Tyrime su 102 savanoriais rytinį apsunkimą po flunitrazepamo nurodė 59 % dalyvių, po placebo – 32 %, po valerijono – 30 %. Reakcijos laikas, budrumas ir susikaupimas kitą rytą nesuprastėjo nei po vienkartinės dozės, nei po dviejų savaičių kurso [6].

• Tyrime su vyresnio amžiaus savanoriais valerijonas nepablogino nė vieno psichomotorinio rodiklio, o tame pačiame tyrime temazepamas ir difenhidraminas juos pablogino [6].

• Vairavimo simuliatoriaus tyrime net 1600 mg šaknies vienkartinė dozė reakcijos laiko ir vairavimo rodiklių nepakeitė [6].

Priežastis paprasta: valerijonų rūgšties pusinės eliminacijos laikas – apie valandą, tad iki ryto jos organizme praktiškai nelieka [2].

Tas pats profilis turi ir antrą pusę: medžiaga, kuri nepablogina rytinių rodiklių, vakare taip pat nesukelia stipraus slopinamojo poveikio.

Jei ieškote rodiklio, kurį valerijonas pagerina ne tik subjektyviose anketose, tai bus gilusis (lėtųjų bangų) miegas.

• Tyrime su nemiga sergančiais žmonėmis po vienkartinės dozės poveikio nebuvo, o po 14 dienų gilaus miego padaugėjo ir sutrumpėjo laikas iki jo pradžios [9].

• Tyrime su prastai miegančiais vyresnio amžiaus žmonėmis po savaitės polisomnografija parodė daugiau gilaus miego ir mažiau paviršinio miego. Užmigimo laikas ir subjektyvus miego vertinimas šiame tyrime nepasikeitė [10].

• 2023 m. metaanalizė, apžvelgusi 21 tyrimą, iš visų objektyvių rodiklių reikšmingu pripažino tik vieną – gilaus miego trukmę [7].

Trys nepriklausomi šaltiniai rodo tą patį: pokytis susijęs su miego struktūra, o ne su jo trukme, ir atsiranda ne pirmą naktį, o maždaug po dviejų savaičių.

Čia verta žiūrėti ne į atskirus tyrimus, o į juos apibendrinančias apžvalgas. Nuo 2006 iki 2024 m. paskelbtos penkios tokios sintezės, ir jos sutaria dėl dviejų dalykų.

Pirma: subjektyvi miego kokybė gerėja. 2006 m. metaanalizėje valerijoną vartojusieji apie geresnį miegą pranešdavo maždaug 80 % dažniau nei placebo grupė [4]; 2023 m. metaanalizė patvirtino pagerėjimą PSQI skalėje ir miego kokybės vertinimuose [7].

Antra: prietaisai to nepatvirtina. Naujausiame ir plačiausiame vertinime – 2024 m. darbe, apimančiame 8 sistemines apžvalgas ir daugiau nei 15 tūkst. dalyvių – objektyviems nemigos rodikliams naudos įrodymų nerasta [18]. Tą patį anksčiau konstatavo 2007 [5] ir 2010 m. [20] apžvalgos.

2006 m. skaičių verta skaityti atsargiai: jis gautas iš 6 tyrimų iš 16, autoriai patys nustatė publikavimo šališkumo požymių, o 9 iš 16 tyrimų teigiamo rezultato nedavė. 2020 m. metaanalizėje bendras poveikis apskritai nesiekė statistinio reikšmingumo [6].

Praktinė išvada: valerijonas dažniau pakeičia tai, kaip miegas jaučiamas, nei tai, kiek jo pamatuojama prietaisais. Kadangi gyvenate su savo pojūčiu, o ne su aktigrafo grafiku, tai nėra menkas rezultatas – bet ir stebuklo tikėtis neverta.

Konkretus pavyzdys: trigubai aklame tyrime su 100 moterų po menopauzės, besiskundžiančių nemiga, miego kokybė pagerėjo 30 % dalyvių, palyginti su 4 % placebo grupėje [16]. Tyrime naudota visa džiovinta šaknis, ne ekstraktas – detalė, kuri, pasirodo, yra svarbi (žr. kitą skyrių).

2017 m. Amerikos miego medicinos akademijos gairėse nerekomenduojama vartoti valerijono lėtinei nemigai gydyti. Gairės vertina diagnozuotos nemigos gydymą, o ne kasdienę miego kokybę [8].

Tai pagrindinis klausimas renkantis valerijono papildą, ir atsakymas nėra „vieni tyrimai geresni už kitus“.

1. Skiriasi žaliava. 2020 m. metaanalizėje tyrimai su visa džiovinta šaknimi davė aiškų teigiamą rezultatą, o tyrimuose su ekstraktais reikšmingo skirtumo nuo placebo nerasta [6]. Palyginimas remiasi vos keliais tyrimais kiekvienoje grupėje, o dalyvių grupės juose skyrėsi, todėl skirtumą galėjo lemti ne pati žaliava. Vis dėlto tai radinys, kuris nėra palankus ekstraktams.

2. Skiriasi tirpiklis. Vandeniniai ir hidroalkoholiniai ekstraktai turi skirtingą junginių sudėtį ir laboratorijoje veikia net skirtingus receptorius: poliniai – adenozino A1, nepoliniai – GABA-A [2].

3. Skiriasi žmonės. Farmakokinetikos tyrime valerijonų rūgšties įsisavinimas tarp žmonių svyravo plačiai, o didėjant kūno masei koncentracija kraujyje mažėjo. Autoriai būtent tai nurodė kaip vieną priežasčių, kodėl rezultatai tokie nevienodi [2].

Praktinė išvada: fiksuota dozė vienam žmogui bus pakankama, kitam – ne, ir iš anksto to nuspėti neįmanoma. Todėl valerijoną verta vertinti pagal savo individualų, o ne vidutinį rezultatą – ir tik po kurso, o ne po vienos nakties.

EMA indikacija apima ir lengvą nervinę įtampą, o tyrimų šioje srityje yra – tik jie mažesni ir įvairesni nei miego tyrimai.

Aiškiausi teigiami rezultatai gauti siaurose, konkrečiose situacijose: pavyzdžiui, prieš odontologinę operaciją nerimaujantiems pacientams valerijonas sumažino nerimą [6]. Didžiausiame šios srities tyrime (391 dalyvis, 28 dienos) nerimo rodikliai nuo placebo nesiskyrė [11].

Nerimo metaanalizėje nustatytas ryškus publikavimo šališkumas – trūko būtent neigiamų rezultatų. Tokiu atveju bendras skaičius mažai ką pasako [6].

Jei pagrindinis rūpestis yra dienos įtampa, o ne miegas, melisos ekstrakto įrodymų bazė šioje srityje tvirtesnė.

Ši sritis miego papildų aprašuose paprastai nutylima, nors tyrimų yra – ir juose tirtas ne miegas, o kiti simptomai.

• Karščio bangos. Dviejuose placebu kontroliuojamuose tyrimuose su menopauzę patiriančiomis moterimis po 225 mg šaknies tris kartus per parą 8 savaites sumažėjo karščio bangų dažnumas ir stiprumas [19] [6].

• Skausmingos menstruacijos. Tyrime su 100 dalyvių ta pati dozė, vartojama tris dienas nuo mėnesinių pradžios du ciklus, skausmo stiprumą sumažino labiau nei placebas [6].

• Priešmenstruacinis sindromas (PMS). Tyrime su 100 dalyvių valerijono ekstraktas, vartotas paskutines 7 ciklo dienas tris ciklus, pagerino emocinius, elgesio ir fizinius PMS rodiklius [6].

Svarbu, kaip šie skaičiai atrodo šalia šio produkto. Karščio bangų ir menstruacijų skausmo tyrimuose naudota visa džiovinta šaknis, o ne ekstraktas. PMS tyrime naudota 1260 mg ekstrakto per parą – 2,5 karto daugiau, nei yra vienoje kapsulėje, ir kitokiu grafiku. Tiesiogiai perkelti šių rezultatų 1 kapsulei per parą negalima.

Palyginimui: šafrano tyrimuose perimenopauzės laikotarpio nuotaikos rodikliai pagerėjo, o karščio bangoms poveikio nenustatyta. Tai dvi skirtingos to paties laikotarpio problemos.

Į šį klausimą galima atsakyti tiksliau nei įprasta augaliniams ekstraktams, nes EMA yra nurodžiusi konkretų dozių intervalą – ir šis produktas į jį patenka pagal abu kriterijus vienu metu.

Šaltinis – EMA gerai pagrįsto vartojimo monografija [1]. Daugelis rinkos produktų nurodo tik vieną iš šių dviejų skaičių, todėl pasitikrinti, ar dozė apskritai patenka į vaistinio preparato lygį, tampa neįmanoma.

Valerijonų rūgšties kiekis. 0,8 % nuo 500 mg sudaro 4 mg – tiksliai tiek, kiek buvo 2023 m. paskelbtame 8 savaičių tyrime, radusiame pagerėjimą ir anketose, ir aktigrafijoje, ir polisomnografijoje [12]. Tą tyrimą finansavo žaliavos gamintojas, o valerijono grupės pradiniai miego rodikliai buvo prastesni nei placebo grupės.

Kur ta pati dozė nesuveikė. III fazės tyrimas su onkologiniais pacientais, naudojęs praktiškai tą patį valerijonų rūgšties kiekį, pirminio miego kokybės rodiklio nepasiekė – nors nuovargio ir nuotaikos rodikliai pagerėjo [13]. Tyrime su vyresnėmis moterimis, sergančiomis nemiga, skirtumo nuo placebo nerasta nė viename rodiklyje [14].

Vadinasi, dozė yra būtina, bet nepakankama sąlyga: ji atitinka tiek naudotą tyrimuose, tiek EMA nurodytą, tačiau skirtingose grupėse davė skirtingus rezultatus.

• Jei reikia užmigti greitai, jau šiąnakt. Vienkartinės dozės tyrimuose objektyvūs rodikliai nuo placebo nesiskyrė [9]. EMA tai formuluoja tiesiai: dėl laipsniško poveikio valerijonas netinka ūminiam gydymui [1].

• Kaip stiprus migdomasis. Tas pats profilis, dėl kurio nėra rytinio apsunkimo, reiškia ir tai, kad „išjungimo“ efekto nebus.

• Didinant dozę. Dozės palyginimo tyrime 900 mg neužtikrino geresnio rezultato nei 450 mg, užtat rytinis mieguistumas buvo ryškesnis [2].

• Jei miegate gerai. Sveikų, gerai miegančių žmonių grupėse valerijonas kaip prevencinė priemonė netirtas.

• Kaip priemonė protinei veiklai. Valerijonas tirtas ir pažintinių funkcijų kontekste, bet tik siaurose klinikinėse grupėse [6]. Sveikam žmogui šie rezultatai neperkeliami; susikaupimui skirtos medžiagos aptariamos SUPERSET Protas puslapyje.

• Vietoje gydymo. Esant diagnozuotai nemigai, nerimo sutrikimui ar miego apnėjai valerijonas nepakeičia gydytojo paskirto gydymo [8].

Čia valerijonas skiriasi nuo daugumos vakaro papildų, ir šis skirtumas dažnai nurodomas neteisingai.

Kraujyje – greitai. Valerijonų rūgštis pasisavinama per 1–2 valandas, o pusinės eliminacijos laikas – apie valandą [2]. Dėl to kapsulė geriama likus 30–60 minučių iki miego, ir dėl to iki ryto medžiagos organizme nebelieka.

Miego rodikliuose – lėtai. Tyrimai, matavę tą pačią dozę po vienos nakties ir po dviejų savaičių, pokytį rasdavo tik antruoju atveju [9]. EMA todėl rekomenduoja 2–4 savaičių nepertraukiamą kursą [1].

Praktiškai: pirmųjų naktų pojūčiai nėra patikimas rodiklis nė viena kryptimi. Vertinkite po 2–4 savaičių, lygindami su tuo, kaip miegojote prieš pradedant.

Dalis žmonių jaučia lengvą nusiraminimą jau pirmą vakarą. Kontroliuojamuose vienkartinės dozės tyrimuose šis pojūtis nuo placebo nesiskyrė.

Kapsulėje yra 500 mg 5:1 ekstrakto, atitinkančio 2500 mg džiovintų valerijono šaknų. EMA gerai pagrįsto vartojimo vienkartinė dozė – 450–600 mg ekstrakto, atitinkančio 2–3 g šaknų [1]. Viena kapsulė patenka į šį intervalą pagal abu kriterijus vienu metu.

Kodėl tai svarbu perkant: valerijono papildų rinkoje dozės svyruoja nuo simbolinių iki vaistinių. Etiketė, kurioje nurodyta tik „valerijono ekstraktas“ be ekstrahavimo santykio ir žaliavos atitikmens, neleidžia patikrinti, ar produktas apskritai pasiekia tyrimuose naudotą lygį. Trys skaičiai, kuriuos verta lyginti, yra mg ekstrakto, ekstrahavimo santykis ir šaknų atitikmuo.

Ekstraktas standartizuotas iki 0,8 % valerijonų rūgšties – kapsulėje jos yra 4 mg. Klinikiniuose tyrimuose naudoti ekstraktai paprastai patenka į 0,25–0,8 % intervalą, tad tai yra viršutinė šio intervalo riba; Europos farmakopėja hidroalkoholiniam ekstraktui reikalauja bent 0,25 % [2].

Ką standartizacija užtikrina: pastovumą. Kiekvienoje kapsulėje veikliosios medžiagos kiekis yra toks pat, nepriklausomai nuo derliaus ar partijos. Valerijonui tai ypač aktualu – apžvalgų autoriai būtent nevienodą ekstraktų kokybę nurodo kaip pagrindinę tyrimų nenuoseklumo priežastį [6].

Ko standartizacija neužtikrina: garantijos, kad būtent valerijonų rūgštis lemia poveikį. EMA nurodo, kad poveikio negalima priskirti nė vienam žinomam junginiui [2], o kai kurie tyrimai su 0,8 % standartizuotais ekstraktais skirtumo nuo placebo nerado [14]. Tai kokybės žymuo, o ne poveikio garantija.

Formulė papildyta niacinu (vitaminu B3). Niacinas padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir normalią psichologinę funkciją bei prisideda prie normalios energijos apykaitos ir pavargimo bei nuovargio mažinimo.

Ko leidžiamų teiginių sąraše nėra? Teiginių apie raminimą, užmigimą ar miego kokybę. Augaliniams ekstraktams skirti sveikatingumo teiginiai ES nuo 2010 m. yra „sustabdytų“ sąraše – jie nei patvirtinti, nei atmesti. Todėl ant pakuotės rasite tik su niacinu susijusius teiginius, nors tyrimų, aprašytų ankstesniuose skyriuose, yra.

Duomenų, kad niacinas stiprintų paties valerijono poveikį, nėra – šie du komponentai tyrimuose kartu nelyginti.

Kapsulės pagamintos iš augalinės kilmės celiuliozės (HPMC), o ne iš gyvūninės želatinos, todėl produktas tinka veganams ir vegetarams. Sudėtyje nėra nereikalingų užpildų, dirbtinių priedų ar konservantų.

Valerijono žaliavai keliamas ir atskiras saugumo reikalavimas: valepotriatų – nestabilių šaknies junginių – kiekis galutiniame produkte neturi viršyti to, kurį žmogus gautų su arbata [2].

• Vartokite po 1 kapsulę per dieną, užsigerdami stikline vandens.
• Kapsulę išgerkite likus 30–60 minučių iki miego – toks laikas atitinka ir tyrimų protokolus, ir valerijonų rūgšties pasisavinimo greitį.
• Kapsulę galima vartoti su maistu arba be jo. Jautresnį skrandį turintiems asmenims rekomenduojama vartoti po lengvos vakarienės.
• Svarbiausia sąlyga – nuoseklumas. Vienkartinis vartojimas „sunkiomis naktimis“ tyrimuose nebuvo veiksmingas.

• Vakare, prieš miegą: pagrindinis ir tyrimuose dažniausiai naudotas variantas.

• Antra dozė ankstyvą vakarą: EMA numato galimybę vieną dozę išgerti anksčiau vakare, jei to reikia [1]. Prieš didinant paros kiekį verta pasitarti su vaistininku.

• Dienos metu – atsargiai: EMA nurodo, kad valerijonas gali paveikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Nors kontroliuojamuose tyrimuose psichomotoriniai rodikliai nesuprastėdavo, individuali reakcija skiriasi, todėl pirmą kartą vartojant dieną verta nevairuoti.

Valerijonas nesukelia priklausomybės, o tolerancija jam neišsivysto – dozės didinti laikui bėgant nereikia.

EMA rekomenduoja 2–4 savaičių nepertraukiamą kursą optimaliam poveikiui pasiekti ir nurodo, kad simptomams nemažėjant ar stiprėjant po 2 savaičių reikia kreiptis į gydytoją [1]. Ilgiausi paskelbti tyrimai truko 8 savaites [12].

Praktinis patarimas: įvertinkite kursą po 4 savaičių. Jei pokyčio nejaučiate, dozės didinti neverta – tyrime dvigubas kiekis lėmė ne geresnį miegą, o didesnį rytinį mieguistumą.

Ilgesnio nei 8 savaičių nepertraukiamo vartojimo tyrimų duomenų nėra.

Valerijonas toleruojamas gerai. 2020 m. apžvalgoje, apėmusioje 60 tyrimų ir beveik 7000 dalyvių nuo 7 iki 80 metų, sunkių nepageidaujamų reiškinių neužfiksuota [6]. EMA nurodo virškinimo sistemos simptomus (pykinimą, pilvo spazmus), kurių dažnis nežinomas [1].

Paradoksali reakcija. Nedidelę dalį žmonių valerijonas veikia ne raminančiai, o priešingai – sukelia neramumą, ryškius sapnus ar dažnesnius prabudimus. Būtent dėl tokių atvejų XIX a. jis kurį laiką laikytas stimuliantu [17]. Jei po kelių naktų jaučiatės neramiau, o ne ramiau, vartojimą verta nutraukti.

Kada nevartoti arba pasitarti su gydytoju:

• Nėštumo ir žindymo metu – nevartoti. Saugumas šiais laikotarpiais netirtas.
• Jei vartojate raminamuosius ar migdomuosius vaistus – EMA nurodo, kad derinys su kitomis raminamosiomis priemonėmis reikalauja gydytojo priežiūros.
• Kartu su alkoholiu – nederinti.
• Prieš vairuojant ar valdant mechanizmus – jei jaučiate mieguistumą, to nedaryti.
• Iki 18 metų – nerekomenduojama.

Sąveikų su vaistais rizika laikoma maža: kontroliuojamuose tyrimuose su žmonėmis valerijonas reikšmingai neveikė pagrindinių kepenų fermentų, dalyvaujančių vaistų apykaitoje [6].

Taip. Valerijonas veikia lėtai, o jo poveikis yra kaupiamasis, todėl gerai dera su greičiau veikiančiomis vakaro medžiagomis – ir būtent mokslinėje literatūroje apie derinius fiksuojami geriausi rezultatai.

• Melisos ekstraktas: logiškiausias derinys, nes poveikio laikas skiriasi. Melisa veikia per 30–60 minučių, valerijonas – per savaites. Tai dažniausiai tirtas valerijono derinys; suaugusiųjų tyrimuose valerijono ir melisos kapsulės, vartojant mėnesį, gerino miego kokybės rodiklius [6].

• Magnio bisglicinatas: skirtingos kūno pusės – magnis susijęs su raumenų atsipalaidavimu, valerijonas su miego struktūra.

• Glicinas: veikia per kūno temperatūros kritimą prieš miegą – mechanizmas, kurio valerijonas neliečia.

• Apigeninas: verta žinoti, kad apigeninas yra ir vienas iš pačiame valerijone randamų flavonoidų [2], todėl tai greičiau to paties kelio sustiprinimas nei naujas mechanizmas.

• L-teaninas: jei įtampa neatslūgsta dar gerokai prieš miegą.

Valerijonas į SUPERSET Naktis rinkinį neįeina – tą rinkinį sudaro glicinas, apigeninas, melisa ir L-teaninas, veikiantys skirtingus vakaro etapus. Valerijonas prisideda prie jų kaip ilgalaikio poveikio komponentas, orientuotas į miego struktūrą: rinkinys orientuotas į vakarą, valerijonas – į pačią naktį.

Stipriausi kombinacijų duomenys valerijono literatūroje priklauso deriniui su apyniais: tyrime, kuriame 500 mg valerijono ekstrakto, vartoto atskirai, nuo placebo nesiskyrė, tas pats ekstraktas su apyniais užmigimo laiką sutrumpino reikšmingai [15]. Apynių ekstrakto asortimente nėra.