Liposominė geležis (LipoCellTech™)

Liposominės geležies tyrimai sutelkti į konkrečias grupes, o rezultatai priklauso nuo lūkesčių: geresnio toleravimo, hemoglobino pakėlimo ar atsargų atstatymo. Suraskite savo atvejį lentelėje:

Geležis padeda mažinti nuovargį ir silpnumą. Būtent todėl jos dažniausiai griebiamasi, kai hemoglobinas normalus, bet feritinas žemas. Tyrimų rezultatai šiuo klausimu įvairūs:

• 12 savaičių trukmės tyrime su moterimis, kurių feritinas nesiekė 50 µg/l, nuovargis sumažėjo 48 % (placebo grupėje – 29 %). Poveikio gyvenimo kokybei, nerimui ar nuotaikai nepastebėta [2].

• Ankstesniame 4 savaičių tyrime pagerėjimą pajuto tik tos moterys, kurių feritinas buvo 50 µg/l arba mažesnis [1].

• Bet: tyrime su kraujo donorėmis be anemijos, 4 savaičių geležies kursas pakėlė hemoglobiną ir feritiną, tačiau nuovargio ar fizinio pajėgumo nepakeitė [4].

Sisteminė apžvalga apibendrina: žmonėms, turintiems geležies trūkumą be anemijos, papildai sumažina subjektyvų nuovargį, bet objektyvaus fizinio pajėgumo nepagerina [5].

Svarbu: visi šie tyrimai atlikti su įprasta, o ne liposomine geležimi. Daroma prielaida, kad savijautai svarbiausia atstatytos atsargos, o ne konkreti preparato forma.

Rečiau nei geležies druskos – tai geriausiai pagrįstas šios formos privalumas.

Įprastas geležies sulfatas virškinamojo trakto problemų sukelia dažniau nei placebas (35 % ir 22 %), dažniausiai tai vidurių užkietėjimas ir pykinimas [6]. Dėl šios priežasties net iki 40 % žmonių apskritai nutraukia vartojimą.

Čia ir slypi esminis skirtumas, kurio neatspindi jokie hemoglobino rodikliai: nutrauktas kursas duoda nulį, kad ir kokia stipri buvo forma. Trys mėnesiai po 30 mg suteikia organizmui daugiau geležies nei trys savaitės po 100 mg, po kurių vartojimas nutrūksta.

Tiriant celiakija sergančius suaugusius pacientus, 30 mg liposominės geležies grupė patyrė mažiau pilvo skausmų, pūtimo ir vidurių užkietėjimo nei 105 mg sulfato grupė [7]. Vaikų tyrimuose šalutinių poveikių pasitaikė maždaug tris kartus rečiau [8].

Vienas niuansas: tyrimuose liposominė geležis buvo duodama mažesnėmis dozėmis, o šalutiniai poveikiai priklauso ir nuo dozės. Praktikoje dažniausiai renkamasi tarp 30–60 mg liposominės geležies ir 67–200 mg druskos.

Kam tai svarbu: kursas trunka mėnesius, o dažniausia nesėkmės priežastis – per anksti nutrauktas vartojimas. Jei ankstesni bandymai baigėsi pykinimu ar vidurių užkietėjimu, ši forma skirta būtent jums.

Geriau – ne. Prasčiau (esant vienodai dozei) – irgi ne.

Pasisavinimą lemia ne tik formos pavadinimas, bet ir dalelių dydis bei paties žmogaus geležies atsargos. Gyvūnų tyrimuose sumažinus daleles nuo ~15 µm iki mažiau nei 1 µm, santykinis pasisavinimas išaugo beveik 8 kartus [9]. Liposomos dydis tėra 100–400 nm, todėl dėl technologijos reikalavimų į jas uždaryta geležis jau yra mikronizuota.

Suaugusiesiems mikronizuota geležis nesiskiria nuo geležies sulfato: tyrimuose iš 5 mg dozės pasisavinta ~3,4–3,9 % (mikronizuotos) ir ~4,1–4,2 % (sulfato) – skirtumas nereikšmingas [9].

(Pastaba: šie matavimai atlikti su mikronizuota dispersine geležimi, o tiesioginių „LipoCellTech™“ pasisavinimo tyrimų nepaskelbta.)

Išvada: Lyginant vienodus kiekius, abi formos pasisavinamos panašiai, tačiau skiriasi tuo, kiek organizmas jų toleruoja. Didinant dozę, pasisavinimo efektyvumas krenta, o šalutinių poveikių daugėja. Prasmingiausia rinktis dozę, kurią pavyks sklandžiai suvartoti per visą kursą.

Taip, bet lėčiau nei hemoglobiną, ir tai labiau priklauso nuo dozės, o ne nuo formos. Esant geležies trūkumui, pasisavinimas padidėja: izotopiniame tyrime su geležies stokojančiomis moterimis iš 40 mg dozės pasisavinta apie 6,7 mg [10]. Iš 30 mg pasisavinama mažiau, o kadangi susikaupęs trūkumas dažnai matuojamas šimtais miligramų, atsargos pildosi mėnesiais.

Kai dozės pakanka, feritinas kyla: tyrime su nėščiosiomis 27 mg mikrokapsuliuotos geležies per 4 savaites feritiną padidino 61 % – lygiai tiek pat, kiek 100 mg geležies askorbato, nes esant dideliam poreikiui mažos dozės pasisavinamos efektyviausiai [11].

Kai nepakanka – nekyla: lėtine inkstų liga sergantiems pacientams 30 mg per 3 mėnesius pakėlė hemoglobiną, bet feritinas reikšmingai nepakito [12]. Lėtinis uždegimas apsunkina geležies kaupimą ir iškraipo patį rodiklį.

Nepriklausomoje apžvalgoje tai apibendrinta atsargiai: liposominė geležis pagerina hemoglobino rodiklius, o feritiną – ne visada [3].

Kadangi esant labai žemam feritinui atsargų pildymas užtrunka, ilgesnį kursą ar dvigubą dozę turėtų skirti gydytojas: 40 mg per parą iš visų šaltinių yra saugaus suvartojimo riba [13], o ją viršijant būtina priežiūra.

Geležis padeda formuotis kraujo kūneliams ir hemoglobinui, todėl pokyčiai matuojami savaitėmis ir mėnesiais. Trys sistemos atsistato skirtingu greičiu:

• Kraujas (savaitės): Retikulocitų padaugėja per 5–10 dienų, o hemoglobinas vartojant gydomąsias dozes per 3–4 savaites pakyla 1–2 g/dl [3]. Vartojant 30 mg dozę, kilimas lėtesnis (inkstų ligos tyrime jis siekė 0,6 g/dl per tris mėnesius [12]).

• Atsargos (mėnesiai): Feritinas pildosi tik patenkinus einamuosius organizmo poreikius. Todėl rekomenduojama geležį gerti dar apie 3 mėnesius po to, kai hemoglobinas normalizuojasi [3].

• Smegenys (lėčiausiai): Geležis būtina dopamino ir serotonino gamybai, tačiau į smegenis ji patenka lėčiau nei į kraują [14]. Kiek tiksliai laiko trunka šis atsistatymas, nėra aišku, todėl greitų nuotaikos ar dėmesio pokyčių tikėtis neverta [15].

Subjektyvi savijauta pirmomis dienomis nėra patikimas rodiklis. Aiškiausią atsakymą po 8–12 savaičių parodys pakartotinis kraujo tyrimas.

Ne. Mažesnė dozė duoda mažiau, tačiau ne proporcingai mažiau – būtent todėl 30 mg dozė yra prasminga.

Didinant dozę, pasisavinimo efektyvumas krenta: padidinus dozę 6 kartus, pasisavinamas kiekis paauga tik 3 kartus [10]. Vadinasi, trečdalis dozės duoda gerokai daugiau nei trečdalį rezultato.

Celiakijos tyrime 30 mg liposominės geležies hemoglobiną pakėlė 10,1 %, o 3,5 karto didesnė (105 mg) sulfato dozė – 16,2 % [7]. Kuo didesnis geležies trūkumas organizme, tuo labiau šis skirtumas nyksta, nes esant dideliam poreikiui mažos dozės pasisavinamos ypač efektyviai [11].

Lyginant vienodas dozes, formos pranašumas nėra įrodytas. Vaikų tyrimuose, taikant trečdalį dozės, įprastos druskos netgi laimėjo [16].

Pasirinkimo logika paprasta: su 30 mg atsisakote dalies greičio, bet mainais gaunate dozę, kuri nesukels diskomforto ir leis nuosekliai pabaigti kursą.

Nes pasisavinamas geležies kiekis auga daug lėčiau nei suvartoti miligramai, o šalutinių poveikių rizika didėja.

Tyrimuose matoma riba: po 60 mg ir didesnės dozės pakyla hormonas hepcidinas, todėl kitos dozės pasisavinimas praėjus parai sumažėja 35–45 % [10]. 30 mg dozė šios ribos nesiekia, o 60 mg – jau ją siekia.

Skaidyti paros dozę į dvi dalis neverta: 120 mg, išgerti per du kartus, yra pasisavinami prasčiau nei išgėrus visą dozę iš karto [17]. Kas antrą dieną vartojama geležies druska pasisavinama efektyviau, tačiau po trijų mėnesių feritinas būna aukštesnis tų, kurie vartojo kasdien [18]. Todėl geriausia – viena dozė kasdien.

Šalutiniai virškinamojo trakto poveikiai dažnėja didinant dozę [19]. Nepasisavinta dalis keliauja toliau – laisva geležis dirgina gleivinę ir kietina vidurius.

Nors liposominė geležis nedirgina skrandžio (nes yra apvalkale), nepasisavintas jos likutis storojoje žarnoje elgiasi vienodai, todėl vidurių užkietėjimo rizika vartojant dideles dozes išlieka.

Dauguma klinikinių tyrimų atlikta ne su šia, o su Sucrosomial® žaliava (geležies pirofosfatas su fosfolipidais ir sacharozės esteriais, kurie palengvina pasisavinimą) [3]. Šiame produkte esterių nėra – tik geležies pirofosfatas ir fosfolipidai („LipoCellTech™“ žaliava).

Apie šį produktą žinoma tiek: žaliava gaminama sausuoju būdu (be karščio ar tirpiklių), o gamintojas nurodo daugiau kaip 90 % įkapsuliavimo lygį [20]. Tačiau nepriklausomų klinikinių tyrimų su pačia „LipoCellTech™“ geležimi nepaskelbta.

Geležies sulfatas tiriamas apie šimtą metų, o liposominė geležis – apie dešimt. Tai reiškia, kad daug kas dar nepatvirtinta, bet nereiškia, kad patikrinta ir paneigta. Ten, kur palyginimai atlikti, rezultatai palankūs: toleravimas geresnis, o mikronizuotos geležies pasisavinimas esant vienodai dozei – toks pat kaip sulfato.

• Kai atsargos normalios. Geležis nėra stimuliatorius. Esant normaliam feritinui, perteklius tik kaupiasi, o energijos neprideda.

• Kai nuovargio priežastis kita. Miego trūkumas, skydliaukės sutrikimai, B12 ar vitamino D stoka sukelia tuos pačius simptomus. Juos atskiria tyrimai, o ne spėliojimas su papildais.

• Sportiniam pajėgumui didinti, jei nėra anemijos. Papildas gali padėti išlaikyti feritiną sezono metu, bet objektyvių pajėgumo rodiklių nepagerins [5].

• Vietoj priežasties paieškos. Vyrams ir moterims po menopauzės anemija dažnai reiškia lėtinį kraujavimą – būtina kreiptis į gydytoją.

• Kai geležies reikia greitai ir daug. Sunki anemija, pasiruošimas operacijai – tai gydytojo skiriamos terapijos (dažnai lašelinių) sritis. Geriama geležis neprilygsta joms atstatymo greičiu [3].

30 mg elementinės geležies – tai 214 % referencinės maistinės vertės. Etiketėje nurodyta detaliau: 164,8 mg liposominės geležies, iš jos 115,3 mg geležies pirofosfato, jame – 30 mg grynos geležies [21]. Organizmui svarbus tik paskutinis skaičius.

30 mg nėra atsitiktinumas: būtent tokia dozė dažniausiai naudota liposominės geležies klinikiniuose tyrimuose [12], [7].

Svarbu: 2024 m. EFSA nustatė saugaus geležies suvartojimo lygį – 40 mg per parą iš visų šaltinių (įskaitant maistą) [13]. Vadinasi, 30 mg iš papildo kartu su maistu yra ties šia riba. Tai atstatomoji (trūkumui šalinti), o ne ilgalaikė kasdienė dozė.

Svarbiausias liposominės geležies kokybės rodiklis yra įkapsuliavimo efektyvumas: kokia dalis geležies iš tiesų uždaryta liposomose, o kokia lieka laisva. Rinkoje šis skaičius svyruoja nuo 10–20 % iki daugiau kaip 90 % [20]. Būtent tai lemia, ar kapsulėje yra tikra liposominė geležis, ar tik sumaišytas pirofosfatas su fosfolipidais.

„LipoCellTech™“ gamybos procesas vyksta sausuoju būdu, o gamintojas nurodo daugiau kaip 90 % įkapsuliavimo lygį [20].

Kadangi šio rodiklio etiketėse nurodyti neprivaloma, dauguma gamintojų to ir nedaro. Vertinant produktą svarbūs trys dalykai: elementinės geležies kiekis, forma ir įkapsuliavimo lygis. Jei pastarojo nėra – nėra ir įsipareigojimo dėl kokybės.

Sudėtis: ryžių miltai, liposominė geležis (pirofosfatas + fosfolipidai), augalinė kapsulė ir lipnumą reguliuojanti medžiaga. Tinka veganams, be glitimo, sojos ir laktozės [21].

Vitamino C sudėtyje sąmoningai nėra. Įprastos formos geležiai jis reikalingas, kad žarnyne padėtų jai pereiti į lengviau pasisavinamą formą [3]. Manoma, kad liposominė geležis pasisavinama nepažeistoje liposomoje, todėl šis žingsnis praleidžiamas, ir vitaminas C ar rūgštinė aplinka nėra būtini [21].

Be to, vitamino C nauda net su įprasta geležimi nėra tvirtai įrodyta: vienose apžvalgose jis nedavė jokio skirtumo [22], kitose skirtumas buvo statistiškai reikšmingas, bet minimalus [23].

Tai patogu: galite patys spręsti, ar jums reikia vitamino C, ir nedubliuoti to, ką jau gaunate su maistu.

Skirtingos formos sprendžia tą pačią problemą, bet nė viena nėra ideali visiems:

• Geležies sulfatas: Pigiausias, geriausiai ištirtas ir pirmo pasirinkimo vaistas mažakraujystei. Minusas – dažnos virškinimo problemos [3].

• Geležies bisglicinatas: Mažiau dirgina skrandį nei sulfatas, gerai kelia hemoglobiną [24]. Minusas – pasisavinamas tuo pačiu keliu, todėl hepcidinas jį blokuoja vienodai.

• Liposominė geležis: Daugiausiai tirta būtent tada, kai pasisavinimą sunkina lėtinis uždegimas (inkstų ligos, celiakija, kolitas) [12], [7]. Minusas – tiesioginio palyginimo su bisglicinatu ta pačia doze nėra.

Kaip rinktis: Paprastam trūkumui (be uždegimo) šalinti tinka ir bisglicinatas, ir liposominė forma – tiesiogiai jos nelygintos, todėl lemia toleravimas. Gydytojo paskirtas sulfatas veiks greičiausiai, jei pavyks jį toleruoti. Liposominė forma naudingiausia, kai pasisavinimą slopina uždegimas arba ankstesni bandymai nepavyko dėl virškinimo diskomforto.

Skiriasi doze ir paskirtimi. Vaistinėse dažniausiai parduodamas geležies sulfatas (pvz., „Tardyferon“ [25] ar „Sorbifer Durules“ [19]), kurio dozės keliskart didesnės. Esant patvirtintai mažakraujystei, tai veiksmingiausia forma, o papildas vaisto nepakeičia.

Kiek elementinės geležies yra kur:

• Liposominė geležis: 30 mg kapsulėje.
• „Fercelan“: 66,7 mg kapsulėje [26].
• „Tardyferon“: 80 mg tabletėje [25].
• „Sorbifer Durules“: 100 mg tabletėje [19].

Vaistinės preparatų minusas – dažnas pykinimas, vidurių užkietėjimas ir pilvo skausmai. Dalis žmonių juos toleruoja puikiai, tačiau kitiems dėl sukelto diskomforto tenka nutraukti kursą. Liposominė forma skirta būtent pastariesiems.

Svarbu: Moterims, planuojančioms nėštumą, skiriamo „Fercelan“ keisti šiuo papildu negalima, nes vaiste yra 0,8 mg folio rūgšties, būtinos vaisiaus vystymuisi [26]. Liposominėje geležyje jos nėra.

Esant nustatytai mažakraujystei, sprendžia gydytojas. Jei jo skirtos formos netoleruojate, keitimą taip pat derinkite su juo.

• Vartokite po 1 kapsulę (30 mg geležies) per parą, užgeriant stikline vandens.
• Galima vartoti su maistu arba be jo.
• Pakuotės (60 kapsulių) užtenka dviem mėnesiams; kurso trukmę parodo pakartotinis kraujo tyrimas.
• Neviršykite 1 kapsulės per parą ir nederinkite su kitais geležies preparatais.
• Klinikiniuose tyrimuose ši dozė vartojama kasdien, be pertraukų (kas antros dienos schema aktuali tik geležies sulfatui) [3].

Nerekomenduojama. Geležis kaupiasi organizme ir sunkiai pasišalina, todėl 30 mg atstatomoji dozė be patvirtinto trūkumo yra per didelė.

Ypatingo atsargumo reikalauja hemochromatozė (paveldima geležies kaupimosi liga). Šiaurės Europos populiacijose ji pasitaiko maždaug 1 iš 200 žmonių, ir daugelis apie tai nė nenutuokia.

Jei norite tiesiog patenkinti kasdienį poreikį, tam užtenka mažesnio kiekio iš multivitaminų (pvz., „Evovits“). Abiejų kartu vartoti nereikėtų.

Standartinė dozė yra 1 kapsulė per parą, savarankiškai jos didinti nereikėtų.

60 mg viršija saugią geležies paros normą (40 mg iš visų šaltinių) [13]. Didesnę dozę gali skirti tik gydytojas esant ypač žemam feritinui.

Be to, dvigubos dozės pasisavinimas nedvigubėja – hepcidinas ją blokuoja stipriau. Jei gydytojas nurodė gerti 2 kapsules, geriau jas išgerti vienu kartu (dozė, padalyta į rytinę ir vakarinę, pasisavinama prasčiau) [17]. Nepasisavinta geležis patenka į storąją žarną, todėl 60 mg dažniau sukelia diskomfortą nei 30 mg.

Liposominę geležį galima gerti su maistu, kava ar arbata, nes apvalkalas ją apsaugo. Rinkitės jums patogų paros metą ir vartokite nuosekliai kelis mėnesius.

Įprastos geležies pasisavinimą kava sumažina net 39 %, o arbata – 64 % [27]. Panašiai veikia pieno produktai, grūdai ir rūgštingumą mažinantys vaistai.

Apvalkalo apsauga nuo šių medžiagų remiasi jo sandara; atskiro tyrimo, kuriame liposominė geležis būtų vartota su kava ir be jos, dar nepaskelbta [3].

Geležis vartojama kursais, atsižvelgiant į kraujo tyrimų rezultatus, o ne į savijautą. Tyrimuose liposominė geležis dažniausiai vartota 3 mėnesius [7], [12].

Rekomenduojamas planas: atlikti kraujo tyrimą, vartoti papildą apie 3 mėnesius ir tuomet tyrimą pakartoti. Kiek truks kursas, priklauso nuo trūkumo gylio: atstačius hemoglobiną, atsargoms užpildyti dažnai reikia dar kelių mėnesių. Prieš tyrimą geležies negerkite 24–48 val. Jei feritinas atsistatė, darykite pertrauką. Jei ne – ieškokite trūkumo priežasčių kartu su gydytoju.

Svarbu: Nuolatinis geležies vartojimas be tyrimais patvirtinto trūkumo yra nesaugus [13].

Tik pasitarus su gydytoju. Problema čia slypi ne pačioje geležies formoje, o tame, ko šiame papilde nėra.

Nėštumo metu geležis įprastai skiriama kartu su folio rūgštimi (pvz., vaistinėse parduodamame „Fercelan“ jos yra 0,8 mg [26]). Liposominėje geležyje folatų nėra, todėl ji neapsaugos vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi.

Nors tyrime su nėščiosiomis liposominė forma rodė gerus rezultatus [11], dozę ir preparatą šiuo laikotarpiu privalo parinkti gydytojas pagal tyrimus.

Pasitaiko rečiau nei vartojant įprastą geležį, tačiau jautresniems gali kilti pilvo diskomfortas, pykinimas ar pasikeisti išmatų konsistencija. Patamsėjusios išmatos – normalus ir nepavojingas geležies vartojimo reiškinys.

Kada nevartoti arba pasitarti su gydytoju:

• Sergant hemochromatoze (geležies pertekliumi) arba gaunant kraujo perpylimų – nevartoti.
• Kai trūkumas nepatvirtintas tyrimais – vartoti neverta, nes perteklius kaupiasi audiniuose.
• Nėštumo ir žindymo metu – tik su gydytojo priežiūra.
• Vaikams iki 18 m. – nerekomenduojama (ši dozė skirta suaugusiesiems).
• Sergant lėtinėmis inkstų ar virškinimo ligomis – vartoti tik prižiūrint gydytojui.
• Vartojant vaistus (skydliaukės hormonus, antibiotikus, levodopą) – laikykitės laiko tarpų, nurodytų kitame klausime.
• Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Geležies preparatai yra viena dažniausių sunkių vaikų apsinuodijimų priežasčių, tai nėra tik formalus perspėjimas.

Fosfolipidai gali oksiduotis, todėl papildą laikykite sausoje, tamsioje ir vėsioje vietoje (iki 25 °C). Pastebėjus pakitusį kvapą – nevartokite.

Taip, tačiau svarbiausia taisyklė – nedubliuoti geležies šaltinių.

• Multivitaminai: „Evovits“ sudėtyje jau yra geležies, o „Daily Two“ jos ir jodo neturi. Jei geriate atskirą geležį, antrasis variantas tinkamesnis.

• Vaistai: Tarp geležies ir skydliaukės hormonų darykite bent 4 val. pertrauką, tarp geležies ir antibiotikų ar levodopos – bent 2 val.

• Kalcis / pienas: Su įprasta geležimi jie konkuruoja, o liposominės geležies atveju tai turėtų būti mažiau aktualu; atsargesnis variantas – vartoti skirtingu paros metu.

• Pamatinis rinkinys: Galima derinti laisvai. Rinkinyje geležies specialiai nėra, nes ją gerti be tyrimų nesaugu.

• Veganiška mityba: Tikrinkitės ne tik geležį, bet ir vitaminą B12 bei folatus – jie visi būtini kraujodarai.

Geležis nėra nė vieno SUPERSET rinkinio dalis. Tai tikslinis sprendimas konkrečiai problemai šalinti, ir tokiu jis turi likti.