Ženšenio ekstraktas (su B12)

Ženšenio veiksmingumas labai priklauso nuo to, koks nuovargis jus vargina – protinis ar fizinis. Susiraskite savo situaciją:

Toliau – kiekvienos eilutės detalės.

Tai geriausiai ištirta ženšenio poveikio sritis ir pagrindinė priežastis jį rinktis.

• Meta-analizėje, apėmusioje 12 atsitiktinių imčių tyrimų (630 dalyvių), nuovargio mažinimo srityje nustatytas statistiškai reikšmingas poveikis [2].

• Tyrime su idiopatiniu lėtiniu nuovargiu (n=90, 4 savaitės) reikšmingai pagerėjo būtent protinio nuovargio rodiklis; bendras nuovargio balas nesiskyrė nuo placebo grupės [6].

Poveikis nedidelis, bet nuoseklus – tikėkitės pastebimo, o ne dramatiško pokyčio. Tyrimų kol kas nėra daug, ir tai pabrėžė patys meta-analizės autoriai.

Ženšenio šaknis (Ginseng radix) turi Europos vaistų agentūros monografiją – tai aukščiausias reguliacinis pripažinimas, kurį ženšenis turi Europoje. Indikacija sutampa su geriausiai ištirta sritimi: astenijos simptomai – nuovargis ir silpnumas [17].

Ką tiksliai reiškia ši monografija:

• Ji patvirtinta remiantis „tradiciniu vartojimu“: klinikinių tyrimų įrodymų nepakanka, tačiau veiksmingumas laikomas įtikėtinu remiantis mažiausiai 30 metų saugaus vartojimo patirtimi.

• Ji taikoma tik šakniai ir konkretiems, iki 2–7:1 koncentracijos ekstraktams. Koncentracijos santykis pats savaime nėra kokybės rodiklis – jis tiesiog nurodo, kiek žaliavos sunaudota vienam ekstrakto miligramui.

Svarbu: maisto papildas nėra vaistinis preparatas, todėl EMA indikacijos ant papildo pakuotės nurodyti negalima.

Ši sritis ištirta visai neseniai, o abu pagrindiniai tyrimai atlikti su žmonėmis, kurie jau jautė stresą – ne su savo savijauta patenkintais dalyviais.

• 2025 m. dvigubai aklame tyrime (n=149, 3 savaitės, 200 mg žaliavos su 24 mg ginsenozidų) suvokiamo streso ir neigiamų emocijų rodikliai sumažėjo reikšmingai labiau nei placebo grupėje, o atliekant erdvinio planavimo užduotis pagerėjo reakcijos laikas [3].

• 12 savaičių trukmės tyrime (n=86) reikšmingai sumažėjo sudėtinis streso indeksas, apimantis subjektyvų savęs vertinimą, odos laidumą ir širdies ritmo kintamumą [4]. Šio tyrimo nebaigė maždaug penktadalis dalyvių.

Svarbu: pirmajame tyrime naudoti garinimu apdoroti šaknies milteliai, antrajame – baltasis ženšenis. Nė vienas iš jų nėra tapatus lapų ir šaknies ekstraktui.

Šioje srityje įrodymai yra silpniausi, ir tai ypač išryškėja apibendrinus tyrimų duomenis.

• „Cochrane“ apžvalgoje padaryta išvada, kad įtikinamų įrodymų, jog ženšenis gerintų sveikų žmonių pažintines funkcijas, nėra: atskiruose tyrimuose kai kurie rodikliai gerėjo, bet duomenų apibendrinti nepavyko dėl per didelių tyrimo metodikų skirtumų. Rimtų nepageidaujamų reiškinių nerasta [20].

• 2024 m. meta-analizėje nerasta poveikio nei bendroms pažintinėms funkcijoms, nei dėmesiui, nei vykdomosioms funkcijoms [21].

Atskiri tyrimai, kuriais dažnai remiamasi, iš tiesų egzistuoja, tačiau jie yra nedidelės apimties ir vertina tik trumpalaikį (ūmų) poveikį. Dvigubai aklame tyrime (n=30, G115 ekstraktas) 400 mg dozė pagerino aritmetinės užduoties atlikimą, tačiau 200 mg dozė tą pačią užduotį sulėtino [5].

Ryšys tarp dozės ir rezultato nebuvo tiesinis, o tirtas intervalas labai siauras – maždaug 8–24 mg ginsenozidų ir tą pačią dieną atliekami testai. Ramybės pojūčio rezultato vėlesniame tyrime pakartoti nepavyko, o nuotaikos pokyčiai gali būti trumpalaikiai: viename tyrime po 4 savaičių pastebėtas pagerėjimas iki 8-osios savaitės visiškai išnyko [8].

Tai bene svarbiausias klausimas renkantis bet kurį ženšenio papildą.

Beveik visuose pažintinių funkcijų tyrimuose buvo naudojamas G115 – šaknies ekstraktas, standartizuotas iki 4% ginsenozidų [7]. Vadinasi, 400 mg G115 ekstrakto suteikia apie 16 mg ginsenozidų, o ta pati 400 mg dozė šiame produkte – net 80 mg. Streso tyrime naudota 24 mg [3].

Šį skirtumą galima vertinti trimis būdais:

• Kaip pranašumą. Jei procentas buvo matuojamas tuo pačiu metodu, šioje kapsulėje ginsenozidų yra gerokai daugiau nei bet kuriame iš minėtų tyrimų. Didesnių dozių vartojimas literatūroje nėra retenybė – korėjietiško raudonojo ženšenio tyrimuose vartota po 2 g ir daugiau per parą, tokios dozės parodė naudą ir buvo gerai toleruojamos.

• Kaip nepalyginamus dydžius, jei procentai buvo skaičiuojami skirtingais metodais (žr. klausimą apie 80 mg).

• Kaip kitokios sudėties mišinį. Dėl sudėtyje esančių lapų čia gausiau Re ir Rd, mažiau Rb1 ginsenozidų [1] – tai nereiškia, kad mišinys silpnesnis, tiesiog skiriasi jo proporcijos.

Didesnis ginsenozidų kiekis gali būti privalumas, bet kaip privalumas jis atskirai netirtas – tiesioginių palyginimų nėra. Jei pirmosiomis savaitėmis poveikis atrodo per stiprus, vartojimą galima retinti geriant kapsulę kas antrą dieną.

Etiketėje nurodyti 3000% RMV yra tikslus skaičius, tačiau jis gali būti klaidinantis. Referencinė vertė B12 vitamino atveju yra vos 2,5 µg, todėl bet kuri didesnė dozė vizualiai atrodo kaip įspūdingas procentas.

Kiek realiai pasisavinama:

• Aktyvusis, vidinio faktoriaus reguliuojamas pasisavinimo mechanizmas prisisotina pasiekus maždaug 1,2–2 µg dozę, nepriklausomai nuo suvartoto kiekio.

• Viršijus šią ribą, papildomai pasisavinama tik apie 1% likusios dozės [9].

• Iš 75 µg dozės organizmas pasisavina maždaug 2–2,5 µg. Palyginimui: EFSA suaugusiems nurodo 4 µg pakankamo suvartojimo lygį.

Kada ši dozė yra nepakankama: dozių paieškos tyrime su vyresniais žmonėmis, turinčiais lengvą B12 trūkumą, 100 µg paros dozė veikė lygiai taip pat, kaip 2,5 µg, o didžiajai daliai galimo poveikio pasiekti prireikė 647–1032 µg [10].

Svarbu: stebimajame 50–76 metų žmonių tyrime vyrai, dešimtmetį vartoję daugiau nei 55 µg B12 per parą atskirais papildais, turėjo beveik dvigubai didesnę plaučių vėžio riziką; rūkantiems ji buvo dar didesnė. Moterims šios sąsajos nerasta [11]. Kadangi tai stebimasis tyrimas – priežastinis ryšys nėra įrodytas. Vis dėlto 75 µg yra virš šios ribos, todėl rūkantiems vyrams ilgą nepertraukiamą vartojimą rekomenduojama aptarti su gydytoju.

Tai didžiausias iš čia aprašytų ženšenio tyrimų – ir kartu tas, kurio rezultatus reikia vertinti atidžiai.

384 moterys pomenopauziniu laikotarpiu, jaučiančios simptomus (vidutinis amžius 53,5 m.), 16 savaičių vartojo standartizuotą ženšenio ekstraktą arba placebą [19].

• Pirminis rodiklis – bendras psichologinės gerovės balas – reikšmingo skirtumo neparodė.

• Atlikus papildomą atskirų sričių analizę, ženšenio vartojimas parodė teigiamą poveikį depresijos, bendros savijautos ir sveikatos rodikliams.

• Karščio bangoms ir hormonų rodikliams poveikio nenustatyta – nei FSH, estradiolio lygiui, endometriumo storiui, nei makšties pH.

Kadangi teigiami rezultatai gauti atlikus antrinių rodiklių analizę, tai laikytina signalu, o ne galutiniu patvirtinimu. Jei pagrindinė jūsų problema yra karščio bangos, šis tyrimas aiškiai rodo: ženšenis joms nepadeda. Tyrime naudotas šaknies ekstraktas.

Ši sritis dažnai minima reklamose, todėl verta ją aptarti atskirai.

Sisteminėje apžvalgoje (7 atsitiktinių imčių tyrimai) raudonasis ženšenis erekcijos funkcijos rodikliais pranoko placebą, o rezultatai buvo nuoseklūs – visi šeši placebu kontroliuojami tyrimai parodė teigiamą poveikį [18].

Bet: šiuose tyrimuose vartota 1,8–3 g raudonojo ženšenio per parą – tai penkis ar septynis kartus didesnis žaliavos kiekis nei šioje kapsulėje, be to, naudota garinta šaknis. Patys autoriai, atsižvelgdami į nedidelę tyrimų apimtį, šiuos įrodymus vadino tik orientaciniais.

Šis produktas nėra ta forma ir ne ta dozė, su kuria buvo pasiektas toks rezultatas. Tyrimuose pastebėta, kad testosterono lygio vyrams su erekcijos sutrikimais ženšenis nekeitė [8].

• Sportiniam darbingumui. Meta-analizėje įvertinus aštuonių tyrimų rezultatus, poveikio fiziniam pajėgumui nenustatyta [2]. Nepaisant to, kad ženšenis dažnai reklamuojamas kaip ištvermės priemonė, šiam tikslui pasiekti yra kur kas tinkamesnių papildų.

• Kai reikia greito energijos antplūdžio. Ženšenis nėra kofeinas – nuovargio rodikliai tyrimuose keitėsi per savaites, o ne per valandas.

• Patvirtintam B12 trūkumui gydyti. 75 µg yra palaikomoji, o ne gydomoji dozė.

• Esant miego problemoms. Ženšenis miego gerinimui netirtas kaip tikslinė priemonė, o dalis apžvalgų tarp šalutinių poveikių mini nemigą. Papildas vartojamas ryte.

• Kaip gydymo pakaitalas. Ženšenis nėra vaistas ir negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo esant diagnozuotam nerimo sutrikimui ar depresijai.

Ženšenis veikia dviem skirtingais laiko masteliais, kuriuos verta skirti.

• Tą pačią dieną: atlikus vienkartinių dozių tyrimus, dėmesio ir aritmetinių užduočių atlikimo pokyčiai užfiksuoti per 1–4 valandas [5]. Šis poveikis yra nedidelis ir ne visais rodikliais teigiamas.
• Stresas ir nuotaika: apčiuopiami pokyčiai užfiksuoti po 3 savaičių vartojimo [3].
• Nuovargis: nuovargio tyrimuose vartojimo trukmė buvo 4 savaitės [6].
• Vitaminas B12: serumo rodikliai kraujyje kyla per savaites, tačiau savijautoje tai pasijunta tik tuo atveju, jei anksčiau buvo vitamino trūkumas.

Poveikį objektyviai vertinkite ne anksčiau kaip po 4 savaičių nuoseklaus vartojimo. Pirmųjų dienų pojūčiai nėra patikimas matas – atliekant ženšenio tyrimus, placebo atsakas taip pat buvo labai stiprus.

Ekstraktas standartizuotas iki 20% ginsenozidų, todėl viena 400 mg kapsulė garantuoja 80 mg veikliųjų medžiagų. Miligramais tai yra gerokai daugiau nei bet kuriame čia aprašytame pažintinių funkcijų tyrime – juose naudoti 4–10% ekstraktai [8].

Standartizacija čia yra esminis dalykas: ženšenio žaliavos ginsenozidų kiekis smarkiai svyruoja, o etiketė, kurioje nurodytas tik „ženšenio ekstrakto“ miligramų skaičius, apie produkto stiprumą pasako labai mažai.

Vis dėlto šį skaičių verta interpretuoti tiksliai:

• Jis ne visada tiesiogiai palyginamas su kitų gamintojų nurodomais procentais. EMA monografijoje ginsenozidų kiekis apibrėžtas kaip aštuonių konkrečių ginsenozidų suma (Rb1, Rb2, Rc, Rd, Re, Rf, Rg1, Rg2) [17]. Jei bendras saponinų kiekis skaičiuojamas kitu metodu, rezultatas gaunamas didesnis, tačiau su tuo pačiu dydžiu jo lyginti negalima.

• Aukštą procentą iš dalies lemia sudėtyje esantys lapai – ir tai nėra trūkumas. Lapuose ginsenozidų natūraliai yra daugiau, o juose vyraujantys Re ir Rd nėra prastesni junginiai už šaknies Rb1 – jie tiesiog skiriasi savo savybėmis [1]. Praktinė to pasekmė: 80 mg šiame produkte nėra toks pats mišinys kaip 80 mg, gautų tik iš šaknies.

• Kodėl svarbu žinoti naudojamą augalo dalį. Atliekant autentiškumo tyrimus, nedeklaruota lapų priemaiša minima tarp dažniausių klastojimo būdų, nes lapai yra gerokai pigesni už kelerius metus augintą šaknį [12]. Šiame produkte lapai aiškiai nurodyti etiketėje – tai leidžia palyginti produktus, o ne spėlioti.

Ekstrakto koncentracijos santykis – 35:1. Tai reiškia, kad viena 400 mg kapsulė atitinka net 14 000 mg (14 g) ženšenio lapų ir šaknies.

Palyginimui: klinikiniuose pažintinių funkcijų tyrimuose naudoto G115 ekstrakto santykis buvo tik 3–7:1 [7]. Skirtumas didelis ir iš dalies paaiškina, kodėl ginsenozidų kiekis šioje kapsulėje toks aukštas – antra priežastis yra sudėtyje esantys lapai.

Šioje formulėje naudojamas metilkobalaminas – 75 µg paros dozėje.

Kodėl pasirinkta būtent tokia dozė, o ne 2,5 µg? Pasyviosios difuzijos mechanizmas, per kurį pasisavinama apie 1% dozės, nepriklauso nuo vidinio faktoriaus [9]. Tai reiškia, kad esant sutrikusiam aktyviam pasisavinimui – pavyzdžiui, sergant atrofiniu gastritu, ilgą laiką vartojant metforminą ar protonų siurblio inhibitorius – 75 µg dozė vis tiek užtikrina apie 0,75 µg pasisavinimą nepriklausomai nuo skrandžio būklės. Iš 2,5 µg dozės tokiu atveju liktų vos kelios šimtosios mikrogramo.

Kalbant apie formą: metilkobalaminas yra viena iš dviejų organizme veikiančių kofermentinių formų, o kai kurių tyrimų duomenimis, jo išsiskyrimas su šlapimu yra mažesnis nei cianokobalamino.

Verta paminėti, kad teiginys apie „aktyvios formos“ pranašumą yra silpniau pagrįstas, nei gali pasirodyti. 2015 m. atliktoje apžvalgoje, kurioje nagrinėtas ląstelinio B12 apdorojimo kelias, prieita prie išvados, kad kofermentinės formos greičiausiai nėra pranašesnės už cianokobalaminą trūkumo profilaktikai ar gydymui – organizme visos formos praeina tą patį tarpląstelinį apdorojimo etapą [13].

Paros dozėje yra 5 mg cinko (iš cinko citrato; 50% RMV) ir 100 µg folio rūgšties (50% RMV).

Kiekiai parinkti taip, kad papildytų mitybą, o ne ją pakeistų – tai puikiai atspindi 50% RMV rodiklis. Praktiškai tai reiškia, kad jie neužkerta kelio papildomai vartoti multivitaminų, tačiau bendrą suvartojamą sumą vis tiek verta susiskaičiuoti: ES nustatyta viršutinė saugi cinko suvartojimo riba yra 25 mg per parą iš visų šaltinių.

Folio rūgštis ir vitaminas B12 veikia toje pačioje metilinimo grandinėje, todėl jie dažnai derinami kartu. 100 µg folio rūgšties yra per maža dozė, kad viena pati užmaskuotų B12 trūkumo kraujo rodiklius – tokia rizika tampa aktuali priartėjus prie 1000 µg ribos. Kartu vartojamas B12 šią riziką visiškai pašalina.

Ant pakuotės rasite tik teiginius, susijusius su vitaminu B12, folatais ir cinku. Teiginių apie nuovargį, stresą ar susikaupimą, priskiriamų ženšeniui, ten nebus.

Priežastis yra reguliacinė, o ne mokslinė. Augaliniams ekstraktams skirti sveikatingumo teiginiai ES nuo 2010 m. yra vadinamajame „sustabdytų“ sąraše – jie nei patvirtinti, nei galutinai atmesti, o vertinimas kol kas nėra atnaujintas. Kininis ženšenis patenka būtent į šį sąrašą – lygiai taip pat, kaip ir melisa, šafranas ar valerijonas.

Dėl šios priežasties ankstesniuose skyriuose aprašyti tyrimai egzistuoja, tačiau jais remiantis suformuluoti teiginių ant pakuotės negalima. Būtent todėl formulėje esantys mikroelementai yra vienintelis komponentas, apie kurio poveikį etiketė gali informuoti tiesiogiai.

Taip. Kapsulės apvalkalas pagamintas iš augalinės celiuliozės (HPMC), sudėtyje nėra gyvūninės kilmės ingredientų, glitimo, sojos, pieno produktų, kiaušinių ar riešutų.

Veganams ir vegetarams šis produktas suteikia papildomą naudą, kuri mažiau aktuali visavalgiams: vitamino B12 augaliniame maiste praktiškai nėra, o cinkas iš augalinių šaltinių pasisavinamas prasčiau dėl fitatų. Čia esanti kapsulė tampa ne tik priedu prie mitybos, bet ir realiu šių medžiagų šaltiniu – tai ypač stiprus argumentas rinktis būtent šią formulę, o ne gryną ženšenio ekstraktą.

Svarbu: 75 µg dozė puikiai tinka palaikomajam vartojimui, bet jei kraujo tyrimai jau rodo B12 trūkumą, šio kiekio neužteks jam ištaisyti [10].

• Vartokite po 1 kapsulę per parą, užsigerdami stikline vandens. Rekomenduojamos dozės neviršykite.
• Kapsulę galima gerti tiek su maistu, tiek be jo.
• Jei pirmosiomis dienomis poveikis atrodo per stiprus – jaučiamas dirglumas, sunkiau užmiegate – pereikite prie vartojimo kas antrą dieną.
• Jautresnio skrandžio asmenims kapsulę geriausia išgerti po lengvų pusryčių.

Ryte arba pirmojoje dienos pusėje. Tam yra dvi atskiros priežastys.

• Ženšenis: nepageidaujamų reiškinių apžvalgose nemiga minima kaip lengvas, praeinantis simptomas, o lapuose gausesni PPT tipo ginsenozidai (Re, Rg1) laboratorinėse sistemose pasižymi labiau aktyvinančiu poveikiu [1].

• Vitaminas B12: vartojamas didelėmis dozėmis, jis siejamas su padidėjusiu budrumu, nors šie duomenys gauti tiriant 1000–3000 µg dozes, o ne 75 µg.

Nė vienas iš šių argumentų nėra tvirtai įrodytas būtent šioms dozėms. Vartojimas ryte yra paprasčiausia, nieko nekainuojanti atsargumo priemonė, o ne griežta būtinybė.

Ilgiausi mokslinėje literatūroje aprašyti placebu kontroliuojami ženšenio tyrimai truko 12 savaičių. 44 atsitiktinių imčių tyrimų saugumo apžvalgoje pastebėti nepageidaujami reiškiniai buvo lengvi ir laikini, o jų dažnis buvo panašus į placebo grupės [14].

Duomenų apie ilgesnį nepertraukiamą vartojimą kol kas nėra, todėl po maždaug 3 mėnesių kurso rekomenduojama padaryti 2–4 savaičių pertrauką. Papildoma priežastis padaryti pertrauką: 75 µg B12 dozė yra virš ribos, ties kuria stebimajame tyrime užfiksuotas ryšys su padidėjusia rizika rūkantiems vyrams [11].

Praktinė pastaba: 120 kapsulių pakuotės užtenka 4 mėnesiams, t. y. ilgiau nei vienam pilnam kursui. Patogiausia visą pakuotę išgerti padarant trumpą pertrauką viduryje, o ne vartojant be sustojimo.

Jei per 3 mėnesius jokio skirtumo nepajutote, prasmingiau vartojimą nutraukti ir lūkesčius peržiūrėti iš naujo, nei jį tęsti mechaniškai.

Ženšenis paprastai toleruojamas labai gerai. 44 tyrimų saugumo apžvalgoje užfiksuoti nepageidaujami reiškiniai buvo tik lengvi ir laikini [14]. EMA monografijoje išvardyti galimi reiškiniai – nemalonūs pojūčiai skrandyje, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, odos padidėjusio jautrumo reakcijos ir nemiga; tikslus jų pasireiškimo dažnis nėra žinomas [17].

Literatūroje dažnai cituojamas „ženšenio piktnaudžiavimo sindromas“ remiasi 1979 m. publikacija, kurioje nebuvo kontrolinės grupės ir nenurodyta, kokį ženšenį dalyviai vartojo; vėlesni autoriai šio sindromo pagrįstumą kvestionavo [15].

Kada nevartoti arba pasitarti su gydytoju:

• Varfarinas ar kiti antikoaguliantai. Atsitiktinių imčių tyrime pastebėta, kad ženšenis sumažino varfarino poveikį [16]. Duomenys nevienareikšmiai, bet tai rimtas signalas.
• Vaistai nuo diabeto. Tyrimuose pastebėta, kad vienkartinės dozės sveikiems žmonėms mažino gliukozės kiekį protinio krūvio metu. Meta-analizėse nuoseklaus poveikio gliukozei ar HbA1c lygio svyravimams nenustatyta [8] – tai atsargumo, o ne įrodytos sąveikos klausimas.
• Kraujospūdį mažinantys vaistai arba nekontroliuojama hipertenzija.
• Nuo hormonų priklausomos būklės. Dideliame tyrime ženšenis hormonų rodiklių nekeitė [19], tačiau laboratorinėse sistemose nustatyta, kad dalis ginsenozidų veikia estrogenų receptorius [8].
• Nėštumas ir žindymas – nevartoti; saugumas šiuo laikotarpiu netirtas.
• Asmenims iki 18 metų – vartoti nerekomenduojama.
• Rūkantiems vyrams – dėl padidintos B12 dozės ilgą, nepertraukiamą kursą būtina aptarti su gydytoju [11].

Jei nuovargis ar silpnumas nepraeina ilgiau nei 2 savaites, verta kreiptis į gydytoją – nuolatinis nuovargis gali slėpti priežastį, kurios ženšenis paprasčiausiai nesprendžia [17].

Taip, tačiau šiuo atveju pirmiausia verta patikrinti ne neigiamas sąveikas, o komponentų dubliavimąsi.

Apskaičiuokite gaunamo B12, folatų ir cinko kiekį. Vitamino B12 yra šafrano ir melisos ekstraktuose, taip pat multivitaminuose (Evovits, Daily Two). Vartojant kelis tokius produktus kartu, surenkamas B12 kiekis sumuojasi. Cinko atveju riba konkreti – ne daugiau kaip 25 mg per parą iš visų gaunamų šaltinių.

Deriniai, kurie turi prasmę:

• Rausvoji rodiolė: ypač tose srityse, kur ženšenis nepadeda. Rodiolės įrodymai yra stipriausi fizinės ištvermės srityje, tuo tarpu ženšenio poveikio fiziniam darbingumui tyrimuose nenustatyta [2].

• Ašvaganda (KSM-66®): esant lėtiniam, ilgai trunkančiam stresui – ašvagandos tyrimai daugiausia sutelkti būtent į ilgiau trunkantį stresą.

• Citikolinas: dėl skirtingų veikimo laikotarpių. Citikolinas smegenyse veikia struktūriškai ir lėtai, o ženšenis – tą pačią dieną ir bėgant savaitėms.

Ko derinti neverta: kofeino didesniais kiekiais tomis pačiomis valandomis – abi medžiagos didina budrumą, o su ženšeniu toks derinys gali pasireikšti per dideliu dirglumu. Tiesioginių šio derinio tyrimų nėra, todėl tai yra atsargumo, o ne griežtais įrodymais pagrįsta rekomendacija.